Bijūnai: sodinimas, priežiūra ir ką daryti po žydėjimo

Bijūnai vienoje vietoje gali augti labai ilgai, todėl čia svarbiausia ne nuolatinė priežiūra, o gerai pasirinkta vieta ir teisingas pasodinimas. Jeigu augalas gauna pakankamai saulės, neužmirksta ir nėra pasodintas per giliai, kasmetinė priežiūra tampa gana paprasta.

Didžiausi klausimai dažniausiai kyla tada, kai keras nežydi, jį reikia persodinti arba po žydėjimo neaišku, ką daryti su lapais. Būtent šiose vietose dažniausiai ir padaromos klaidos.

Kur geriausia sodinti bijūnus?

Žoliniams bijūnams geriausiai tinka saulėta vieta. Lengvas pavėsis dalį dienos paprastai netrukdo, tačiau kuo mažiau šviesos, tuo silpnesnis gali būti žydėjimas.

Svarbu ir tai, kad aplink būtų pakankamai erdvės.

Mažas sodinukas po kelerių metų tampa dideliu keru, todėl neverta jo glausti prie pat kitų stambių daugiamečių augalų ar krūmų.

Dirva turėtų būti derlinga, bet neužmirkstanti. Bijūnams nepatinka vietos, kuriose po lietaus ilgai laikosi vanduo.

Jeigu planuojate visą gėlyną, daugiau panašių augalų rasite mūsų Daugiamečių gėlių puslapyje.

Kada sodinti bijūnus?

Plikomis šaknimis parduodamus žolinius bijūnus geriausia sodinti rudenį.

Rugsėjis ir ankstyvas ruduo tam labai tinkami, nes žemė dar šilta, tačiau didžiausi vasaros karščiai jau praėję. Iki žiemos augalas spėja pradėti formuoti naujas šaknis.

Vazonuose augintus augalus galima sodinti ir kitu metu, kol žemė neįšalusi, tačiau karštą ir sausą vasaros laikotarpį geriau rinktis tik tada, jeigu galite reguliariai laistyti.

Royal Horticultural Society taip pat rekomenduoja plikomis šaknimis parduodamus žolinius bijūnus sodinti vėlyvą rudenį. Jų bijūnų auginimo vadove taip pat pabrėžiama, kad šių augalų nereikia sodinti per giliai.

Kaip giliai sodinti bijūnus?

Tai viena svarbiausių taisyklių.

Žolinio bijūno augimo pumpurai turi būti vos po žeme. Ant jų turėtų būti tik maždaug 2-3 cm dirvos sluoksnis.

Jeigu pasodinsite gerokai giliau, keras gali gražiai auginti lapus, tačiau žydėti labai silpnai arba visai nežydėti.

Sodinimo duobę geriau paruošti platesnę, o ne labai gilią. Šaknis paskleiskite natūraliai, užpilkite žeme ir palaistykite.

Po kelių savaičių verta pažiūrėti, ar žemė stipriai nesusėdo ir pumpurai neatsidūrė daug giliau nei planavote.

Kokiu atstumu sodinti?

Dideli žolinių bijūnų kerai gali užimti nemažai vietos.

Tarp augalų dažniausiai verta palikti maždaug 80-100 cm, priklausomai nuo veislės.

Iš pradžių toks atstumas gali atrodyti per didelis, tačiau po kelių metų tarpai gerokai sumažėja.

Per tankiai augantys kerai prasčiau vėdinasi, todėl drėgnu oru gali lengviau atsirasti grybinės ligos.

Kada persodinti bijūnus?

Geriausias laikas persodinimui – ruduo.

Dažniausiai tai daroma rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį arba ankstyvą spalį, kai aktyvus antžeminės dalies augimas jau baigiasi.

Seno kero be reikalo judinti nereikia. Bijūnai gali dešimtmečius augti vienoje vietoje.

Persodinimas prasmingas tada, kai pasirinkta vieta netinkama, keras labai išsiplėtė, sumažėjo žydėjimas arba norite augalą padalyti.

Iškasant stenkitės išsaugoti kuo daugiau šaknų.

Kaip dalinti seną bijūno kerą?

Iškastas keras gali būti gana didelis ir sunkus.

Pirmiausia galima pašalinti dalį žemių, kad geriau matytųsi šaknys ir pumpurai. Tada aštriu švariu peiliu ar kitu tinkamu įrankiu keras padalijamas į kelias dalis.

Kiekvienoje dalyje turėtų likti sveikų šaknų ir keli augimo pumpurai.

Labai maža dalelė su vienu silpnu pumpuru išgyventi gali, tačiau iki stipraus ir gausiai žydinčio augalo jai reikės daugiau laiko.

Persodintą augalą gerai palaistykite.

Kodėl bijūnas nežydi?

Dažniausia priežastis – per gilus pasodinimas.

Jeigu lapai kasmet atrodo sveiki, bet žiedų beveik nėra, verta pirmiausia patikrinti, kokiame gylyje yra pumpurai.

Kitos galimos priežastys – per daug pavėsio, neseniai persodintas augalas arba per jaunas keras.

Po persodinimo bijūnas kartais vieną ar net kelis sezonus žydi silpniau. Tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai.

Žydėjimą taip pat gali paveikti labai sausa dirva tuo metu, kai pavasarį formuojasi žiedpumpuriai.

Kada žydi bijūnai?

Dauguma žolinių bijūnų žydi vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje.

Tikslus laikas priklauso nuo veislės ir pavasario oro.

Pasirinkus ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlesnes veisles, jų žydėjimą sode galima pratęsti.

Pats vieno kero žydėjimas nėra labai ilgas, tačiau augalas gražiai atrodo ir prieš prasiskleidžiant žiedams, o sveika lapija išlieka dekoratyvi dar ilgai po jų.

Ką daryti bijūnams nužydėjus?

Nužydėjusius žiedus galima pašalinti.

Nukirpkite žiedo galvutę, tačiau sveikų žalių lapų ir stiebų liesti nereikia.

Po žydėjimo lapija vis dar svarbi augalui. Ji padeda sukaupti energiją kitam sezonui.

Todėl vasarą viso kero nukirpti nereikėtų net tada, kai žiedų jau seniai nebėra.

Lapai paliekami iki rudens.

Kada kirpti bijūnus?

Žolinių bijūnų stiebai nukerpami rudenį, kai lapai pradeda nykti.

Juos galima nukirpti beveik iki žemės.

Seną lapiją geriau surinkti, ypač jeigu ant jos matyti dėmių ar kitų ligos požymių. Tokios augalinės liekanos neturėtų visą žiemą likti ant kero.

Medėjantiems bijūnams ši taisyklė netinka – jų sumedėję stiebai paliekami.

Bijūnų priežiūra rudenį

Rudenį sudėtingų darbų nėra.

Žolinių bijūnų nudžiūvusi antžeminė dalis pašalinama, o aplink kerą galima paskleisti ploną komposto sluoksnį.

Svarbu neužberti pačio augalo centro storu mulčio sluoksniu. Jei pumpurai atsidurs per giliai, kitų metų žydėjimas gali būti silpnesnis.

Subrendę augalai yra atsparūs šalčiui, todėl jų kasmet stipriai dengti nereikia.

Ar bijūnus reikia tręšti?

Jeigu žemė derlinga ir augalas gražiai auga, labai gausaus tręšimo nereikia.

Pavasarį galima naudoti subalansuotas sodo trąšas arba aplink kerą paskleisti komposto.

Per daug azoto nėra naudinga. Jis gali skatinti vešlią lapiją, tačiau nebūtinai padidins žiedų skaičių.

Trąšomis taip pat nepavyks ištaisyti per giliai pasodinto augalo.

Kaip dažnai laistyti?

Naujai pasodintus bijūnus pirmą sezoną reikia stebėti atidžiau.

Jeigu ilgai nelyja, juos geriau gausiai palaistyti, o ne kasdien sudrėkinti tik patį dirvos paviršių.

Seni, gerai įsišakniję kerai sausrai atsparesni ir nuolatinio laistymo paprastai nereikalauja.

Tačiau ilga sausra pavasarį, kai formuojasi žiedai, augalui nėra naudinga.

Bijūnų ligos – ką dažniausiai galima pastebėti?

Drėgnu oru viena rimtesnių problemų yra pilkasis puvinys, dar vadinamas bijūnų vytuliu.

Pažeisti jauni ūgliai gali pradėti vysti, ant lapų atsiranda dėmių, o žiedpumpuriai gali neprasiskleisti.

Tokiu atveju pažeistas augalo dalis geriau pašalinti ir nepalikti jų aplink kerą.

Svarbi ir prevencija – augalams turi pakakti erdvės, oras tarp jų turi laisvai cirkuliuoti, o dirva neturėtų būti nuolat šlapia.

Jeigu norite daugiau informacijos apie augalų problemas, turime atskirą kenkėjų ir ligų skiltį.

RHS taip pat nurodo, kad bijūnų vytulys yra viena svarbesnių šių augalų ligų, o rudenį pašalinta sena lapija padeda sumažinti infekcijos riziką.

Kodėl ant bijūnų pumpurų būna skruzdėlių?

Skruzdėlės ant pumpurų yra visiškai įprastas vaizdas.

Bijūnų pumpurai išskiria saldžių medžiagų, kurios jas privilioja.

Skruzdėlės nėra būtinos tam, kad žiedas prasiskleistų, tačiau jos paprastai augalui ir nekenkia.

Todėl vien dėl kelių skruzdėlių bijūno purkšti nereikia.

Žoliniai ir medėjantys bijūnai – kuo jie skiriasi?

Žoliniai bijūnai rudenį nunyksta beveik iki žemės. Pavasarį visas keras išauga iš naujo.

Medėjantys bijūnai elgiasi kaip krūmai. Jų sumedėję stiebai žiemą lieka virš žemės, o pavasarį ant jų formuojasi nauja lapija ir žiedai.

Skiriasi ir sodinimas.

Žoliniams bijūnams labai svarbu nepaslėpti pumpurų per giliai, o skiepytus medėjančius bijūnus galima sodinti gerokai giliau, kad skiepo vieta atsidurtų po žeme. RHS medėjančių bijūnų vadovas rekomenduoja skiepo vietą sodinti maždaug 15 cm gylyje.

Todėl prieš sodinant svarbu žinoti, kokį augalą nusipirkote.

Koraliniai bijūnai

Koralinių atspalvių veislės tapo labai populiarios dėl neįprastos žiedų spalvos.

Žydėjimo pradžioje žiedai gali būti ryškiai koraliniai ar lašišiniai, o sendami palaipsniui šviesėti.

Viena gerai žinoma veislė yra Coral Sunset.

Priežiūra iš esmės tokia pati kaip kitų žolinių bijūnų – saulėta vieta, neužmirkstanti žemė ir seklus pumpurų pasodinimas.

Geltoni bijūnai

Ryškiai geltona spalva tradiciniams žoliniams bijūnams nėra pati būdingiausia, todėl daugelis geltonai žydinčių šiuolaikinių veislių yra hibridai.

Tarp jų yra ir vadinamųjų Itoh arba tarprūšinių bijūnų.

Jie jungia dalį žolinių ir medėjančių bijūnų savybių. Žiemą jų antžeminė dalis nunyksta panašiai kaip žolinių, tačiau žiedai gali būti labai dideli ir neįprastų spalvų.

Krapiniai bijūnai

Krapinis bijūnas iš karto atpažįstamas iš labai smulkiai suskaidytų lapų, primenančių krapų lapiją.

Jis atrodo gerokai kitaip nei įprastas stambialapis sodo bijūnas.

Keras paprastai būna kompaktiškesnis, o ryškūs žiedai pasirodo gana anksti.

Tai įdomus pasirinkimas, jeigu gėlyne norisi ne tik skirtingų žiedų spalvų, bet ir kitokios lapijos tekstūros.

Su kuo sodinti bijūnus?

Kadangi žydėjimas trunka palyginti trumpai, verta pagalvoti ir apie tai, kas gėlyne bus gražu likusią vasaros dalį.

Šalia galima sodinti augalus, kurie neužgožia bijūnų šaknų ir pradeda ryškiau atrodyti jau po jų žydėjimo.

Tinka įvairios daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės.

Pavyzdžiui, tolėliau nuo kero galima sodinti miskantus, kurie didžiausią dekoratyvumą pasiekia antroje vasaros pusėje ir rudenį.

Daugiau augalų derinių galite rasti mūsų Gėlių gide.

Ar galima bijūnus auginti vazone?

Galima, tačiau tam reikia daugiau vietos, nei gali atrodyti žiūrint į jauną augalą.

Bijūnas suformuoja gana didelę šaknų sistemą, todėl mažame vazone ilgai gerai nesijaus. Jei norite auginti terasoje ar balkone, rinkitės didelį, gilų ir stabilų indą su geromis vandens nutekėjimo skylėmis.

Vazonuose augantys bijūnai išdžiūsta greičiau nei pasodinti žemėje, todėl vasarą drėgmę reikės tikrinti dažniau.

Tačiau nuolat šlapia žemė taip pat netinka. Vazono dugne neturi stovėti vanduo.

Žiemą problema kita – inde šaknys yra mažiau apsaugotos nuo šalčio nei sodo žemėje. Todėl vazoną verta laikyti nuo stipriausio šalčio ir žiemos drėgmės kiek įmanoma apsaugotoje vietoje.

Jeigu yra galimybė, ilgam auginimui bijūnui paprasčiau skirti nuolatinę vietą gėlyne.

Dažniausiai užduodami klausimai