Narcizai: kada sodinti, kaip auginti ir prižiūrėti

Narcizai yra vienos patikimiausių pavasarinių gėlių. Kartą pasodinti tinkamoje vietoje jie gali žydėti daugelį metų, o laikui bėgant aplink pagrindinį svogūnėlį susidaro vis didesnė grupė.

Didžiausią įtaką žydėjimui turi ne sudėtinga priežiūra, o keli paprasti dalykai – tinkamas sodinimo laikas, neužmirkstanti žemė ir kantrybė po žydėjimo. Viena dažniausių klaidų yra per anksti nukirpti gelstančius lapus, nors tuo metu svogūnėlis dar kaupia atsargas kitam pavasariui.

Kada sodinti narcizus?

Pavasarį žydinčių narcizų svogūnėliai sodinami rudenį.

Lietuvoje dažniausiai tam tinka rugsėjis ir spalis. Svarbu nelaukti, kol žemė visiškai įšals, nes iki žiemos svogūnėliai turi spėti pradėti formuoti šaknis.

Jeigu rugsėjis labai šiltas, pirmomis mėnesio dienomis skubėti nebūtina. Geriau palaukti, kol dirva šiek tiek atvės.

Jeigu tuo pačiu planuojate ir kitas pavasarines gėles, verta peržiūrėti mūsų svogūninių gėlių puslapį.

Kaip giliai sodinti narcizų svogūnėlius?

Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio ir dirvos.

Paprasta taisyklė – svogūnėlį sodinti maždaug tris kartus giliau nei jo aukštis. Dideliems narcizų svogūnėliams tai dažniausiai reiškia apie 12-18 cm gylį.

Lengvoje, smėlingoje žemėje galima sodinti kiek giliau, sunkesnėje – šiek tiek sekliau.

Svogūnėlis dedamas smailesne dalimi į viršų.

Tarp didesnių narcizų galima palikti maždaug 10-15 cm, tačiau natūraliai atrodančioms grupėms nebūtina visko matuoti centimetro tikslumu.

Gražiau atrodo ne pavieniai augalai tiesiomis eilėmis, o kelių ar keliolikos svogūnėlių grupės.

Kur narcizai auga geriausiai?

Geriausiai narcizai žydi saulėje arba lengvame daliniame pavėsyje.

Jie gali būti sodinami ir po lapuočiais medžiais. Pavasarį, kai narcizai aktyviausiai auga ir žydi, medžių lapija dar nebūna visiškai išsiskleidusi, todėl šviesos paprastai pakanka.

Labai svarbus dirvožemis.

Narcizams netinka vieta, kur žiemą ar pavasarį ilgai stovi vanduo. Nuolat šlapioje žemėje svogūnėliai gali pradėti pūti.

Apie narcizų auginimą Lietuvos sąlygomis rašo ir VU Botanikos sodas. Jų specialistai taip pat pabrėžia, kad augimo ir žydėjimo metu narcizams reikia drėgmės, tačiau svogūnėliai nepakenčia perteklinio dirvos užmirkimo.

Jeigu dirva sunki ir molinga, svarbiausia pasirūpinti, kad vanduo aplink svogūnėlius neužsistovėtų.

Ar galima narcizus sodinti pavasarį?

Sausiems narcizų svogūnėliams geriausias laikas yra ruduo.

Jiems reikalingas vėsus laikotarpis, todėl pavasarį pasodintas ilgai šiltai laikytas svogūnėlis nebūtinai pražys tais pačiais metais.

Tačiau pavasarį parduotuvėse dažnai galima rasti jau augančių narcizų vazonuose. Tokius augalus galima sodinti į gėlyną, kai leidžia oro ir dirvos sąlygos.

Jeigu narcizas jau žydi vazone, persodinant svarbu kuo mažiau pažeisti šaknų gumulą.

Kada narcizai žydi?

Dauguma sodo narcizų žydi pavasarį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir metų oro.

Ankstyvos veislės gali pradėti žydėti dar tuomet, kai kitos daugiametės gėlės tik bunda.

Vėlesnės veislės spalvą gėlyne išlaiko ilgiau.

Pasirinkus kelias skirtingo žydėjimo laiko veisles, narcizų sezoną galima pastebimai pratęsti.

Jie gražiai dera su kitomis pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis. Galima kartu sodinti krokus ir tulpes.

Kaip laistyti narcizus?

Pavasarį dirvoje dažniausiai būna pakankamai natūralios drėgmės.

Jeigu ilgai nelyja ir žemė pastebimai pradžiūsta, augalus galima palaistyti. Vandens ypač gali reikėti lengvoje dirvoje ar vazonuose augantiems narcizams.

Svarbu nepersistengti.

Jie daug blogiau toleruoja ilgai šlapią žemę nei trumpesnį sausą laikotarpį.

Po žydėjimo, kol lapai dar žali, augalui vis dar reikia normalios dirvos drėgmės. Kai lapija pradeda natūraliai džiūti ir svogūnėlis pereina į ramybės periodą, vandens poreikis mažėja.

Ar narcizus reikia tręšti?

Derlingoje žemėje narcizams daug papildomų trąšų nereikia.

Jeigu jie toje pačioje vietoje auga jau keletą metų ir žydėjimas silpnėja, pavasarį galima naudoti nedidelį kiekį svogūninėms gėlėms skirtų trąšų.

Svarbu nepadauginti azoto. Per daug jo gali skatinti lapų augimą, tačiau nebūtinai padės formuoti daugiau žiedų.

Trąšomis nepavyks išspręsti problemos, jeigu augalai auga per tamsioje, nuolat šlapioje vietoje arba lapai kasmet nukerpami per anksti.

Ką daryti narcizams nužydėjus?

Nuvytusį žiedą galima pašalinti.

Tačiau žalių lapų ir stiebų nereikia iš karto nukirpti.

Lapija dar kelias savaites maitina svogūnėlį ir padeda jam pasiruošti kitų metų žydėjimui.

Todėl geriausia palaukti, kol lapai patys pagels ir pradės džiūti.

Lapų taip pat nereikėtų surišti į mazgus. Jeigu gelstanti lapija gėlyne atrodo netvarkingai, šalia galima sodinti vėliau sužaliuojančių daugiamečių augalų, kurie ją palaipsniui paslėps.

Kodėl narcizai nežydi?

Jeigu kiekvieną pavasarį išauga daug lapų, bet žiedų beveik nėra, pirmiausia verta prisiminti praėjusį sezoną.

Viena dažniausių priežasčių – lapai buvo nukirpti dar žali. Tokiu atveju svogūnėlis nespėjo sukaupti pakankamai atsargų.

Kitos galimos priežastys – per mažai saulės, labai tanki sena svogūnėlių grupė, prastas drenažas, per daug azoto arba nusilpę svogūnėliai.

Kartais labai tanki grupė pradeda konkuruoti dėl vietos ir maisto medžiagų. Tuomet verta ją iškasti, padalyti ir persodinti.

Kada persodinti narcizus?

Jeigu narcizai gražiai žydi, vien dėl kalendoriaus jų persodinti nereikia.

Vienoje vietoje jie gali augti daug metų.

Persodinimo prireikia tada, kai grupė labai sutankėja, žiedų mažėja arba augalus norite perkelti į kitą vietą.

Patogu tai daryti tada, kai lapija po žydėjimo jau gelsta ir pradeda nykti.

Iškasus kerą, atskiriami sveiki svogūnėliai ir sodinami naujoje vietoje.

Ar narcizai gali plisti patys?

Taip.

Aplink pagrindinį svogūnėlį palaipsniui formuojasi mažesni dukteriniai svogūnėliai. Dėl to viena grupė per kelerius metus gali tapti gerokai didesnė.

Būtent todėl narcizai gerai tinka natūralesniems želdiniams.

Jeigu jiems patinka vieta, nereikia kasmet visko iškasti ir persodinti.

Narcizai pievoje ir po medžiais

Narcizai gali labai gražiai atrodyti ne tik gėlyne, bet ir natūralesnėje pievoje ar po lapuočiais medžiais.

Čia galioja panaši taisyklė kaip ir krokams – žolės negalima nupjauti vos nužydėjus narcizams.

Reikia palaukti, kol jų lapai natūraliai pagels.

Todėl tokiai vietai geriausiai tinka sodo dalis, kurioje pavasarį galima šiek tiek atidėti pirmą pjovimą.

Narcizai vazone

Narcizus galima puikiai auginti induose terasoje, balkone ar prie įėjimo.

Svogūnėliai sodinami rudenį. Vazonas turi turėti vandens nutekėjimo angas, nes per žiemą užsilaikiusi drėgmė gali sukelti puvinį.

Viename inde svogūnėlius galima sodinti tankiau nei gėlyne.

Po žydėjimo vazone augantiems narcizams taip pat reikia palikti žalią lapiją. Jeigu planuojate svogūnėlius išlaikyti kitiems metams, leiskite jiems natūraliai užbaigti augimo ciklą.

Kokios narcizų rūšys ir grupės dažniausiai auginamos?

Narcizų pasirinkimas labai platus. Skiriasi žiedų dydis, forma, spalva, augalo aukštis ir žydėjimo laikas.

VU Botanikos sodas nurodo, kad kultūriniai narcizai pagal tarptautinę klasifikaciją skirstomi į 12 grupių.

Vamzdeliniai narcizai

Tai klasikinę narcizo išvaizdą turintys augalai.

Vidurinė žiedo dalis ilga ir primena trimitą. Dažnai jie būna geltoni arba balti.

Plačiavainikiai narcizai

Jų vidurinė žiedo dalis trumpesnė nei vamzdelinių, tačiau vis tiek ryški ir gerai matoma.

Šioje grupėje galima rasti geltonų, baltų, oranžinių ir kelių spalvų veislių.

Pilnaviduriai narcizai

Jų žiedai turi daugiau žiedlapių ir kartais primena mažas rožes.

Jie atrodo įspūdingai, tačiau sunkesni žiedai po stipraus lietaus kartais gali nulinkti.

Poetiniai narcizai

Poetinių narcizų žiedai dažniausiai balti, o centre yra mažesnė ryški taurelė su rausvu ar oranžiniu krašteliu.

Jie dažnai žydi kiek vėliau už ankstyvąsias veisles.

Poetinis narcizas taip pat yra vienas iš seniau Lietuvos sodybose augintų narcizų.

Žemaūgiai narcizai

Mažesnės veislės labai tinka vazonams, alpinariumams ir gėlyno priekiui.

Viena iš gerai žinomų kompaktiškų veislių yra Tête-à-Tête.

Senoviniai narcizai

Senoviniais dažniausiai vadinami seniau sodybose auginti narcizai, kurie vienoje vietoje išsilaikė daugybę metų.

Tokie augalai neretai aptinkami senuose darželiuose ir sodybose, kur jų grupės išlikusios beveik be jokios ypatingos priežiūros.

Jeigu sename sode radote gražiai žydintį narcizų kerą, nėra būtinybės jo iš karto persodinti. Jeigu augalai atrodo sveiki ir kasmet žydi, pasirinkta vieta jiems tikriausiai tinka.

Narcizų ligos ir problemos

Nors šios gėlės gana atsparios, problemų gali pasitaikyti.

Didžiausia rizika yra ilgai šlapia ir prastai drenuojama žemė. Tokiose vietose svogūnėliai gali pradėti pūti.

Jeigu pavasarį ūgliai silpni, pageltę ar deformuoti, verta apžiūrėti visą augalą ir dirvą.

Svarbu nepainioti natūralaus lapų geltonavimo po žydėjimo su liga.

Kai žiedai jau nuvyto ir artėja vasara, palaipsniui gelstantys lapai yra normali augalo gyvenimo ciklo dalis.

Jeigu pastebite neįprastų dėmių, puvinį ar kenkėjų požymius, daugiau informacijos rasite mūsų augalų kenkėjų ir ligų skiltyje.

Ar narcizai nuodingi?

Taip. Narcizai nėra valgomi augalai, o ypač svarbu nepainioti jų svogūnėlių su maistui naudojamais svogūnais.

Jeigu namuose yra maži vaikai ar augintiniai, svogūnėlius geriau laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.

Sodinant didesnį kiekį svogūnėlių jautresnę odą turintiems žmonėms taip pat pravartu mūvėti pirštines.

Dažniausiai užduodami klausimai