Paleistuvė gėlė (Kalankė): viskas, ką reikia žinoti

Kalankė (lot. Kalanchoe), dar vadinama paleistuvės gėle, yra viena populiariausių kambarinių gėlių, kuri ne tik puošia namų interjerą, bet ir turi įvairių gydomųjų savybių. Šis augalas kilęs iš Madagaskaro, tačiau šiandien plačiai paplitęs visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą.

Kalankė yra sukulentų šeimos augalas, todėl ji sukaupusi daug vandens savo lapuose, o tai padaro ją labai atsparią sausringoms sąlygoms. Dėl šios priežasties kalankės tapo populiariu pasirinkimu tarp augalų mylėtojų, kurie neturi daug laiko kasdieninei priežiūrai.

• Aukštis: Nuo 30 cm iki 1 metro, priklausomai nuo rūšies.
• Dirvožemis: Sukulentams tinkamas, gerai drenuojantis.
• Žydėjimo laikas: Dažniausiai žydi pavasarį ir vasarą, nors kai kurios rūšys gali žydėti ir žiemą.
• Šviesa: Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Toleruoja dalinį šešėlį.

Rūšys

Kalankė yra ne viena, o daugelio rūšių augalas, ir kelios jų dažniausiai auginamos Lietuvoje. Populiariausios rūšys:

• Kalanchoe blossfeldiana – tai viena iš labiausiai paplitusių kalankės rūšių. Ji žydi įvairių spalvų žiedais – raudonais, rožiniais, baltais ar geltonais. Ši rūšis dažnai vadinama tiesiog „kalankė”.
• Kalanchoe daigremontiana – dar vadinama „motininė kalankė”, nes ši rūšis lengvai dauginasi, išaugindama jaunas atžalas ant savo lapų.
• Kalanchoe tomentosa – žinoma dėl savo vilnonių, minkštų lapų, kurie suteikia augalui įdomų vizualinį efektą. Ši rūšis yra rečiau žydinti, bet labai dekoratyvi.

Paleistuvės priežiūra

Sodinimas

Kalankės sodinimas prasideda nuo tinkamo vazonėlio pasirinkimo. Svarbu, kad vazone būtų skylutės vandeniui nutekėti, kad augalas nesikankintų dėl per didelio drėgmės kiekio. Naudokite sukulentams skirtą, gerai drenuojančią žemę, kuri užtikrins, kad šaknys nebus nuolat drėgnos. Jei augalas peraugo savo vazonėlį, jį galite lengvai persodinti, pasirenkant šiek tiek didesnį konteinerį.

Šviesa

Kalankė mėgsta šviesą, tačiau svarbu, kad tai būtų išsklaidyta, o ne tiesioginiai saulės spinduliai. Augalą galite statyti ant rytų arba vakarų pusės palangės. Tiesioginė saulė gali apdeginti lapus, todėl venkite palikti ją ten, kur saulė kaitina visą dieną. Žiemą, kai šviesos mažiau, galima naudoti papildomą apšvietimą.

Temperatūra

Kalankė geriausiai jaučiasi esant 15–25°C temperatūrai. Tai šiltųjų kraštų augalas, todėl per šaltos sąlygos gali jai pakenkti. Žiemą augalas gali toleruoti temperatūrą iki 10°C, tačiau svarbu, kad jis nebūtų veikiamas šalčio tiesiogiai. Venkite statyti augalą šalia langų, kurie gali praleisti šaltą orą.

Laistymas ir drėgmė

Laistykite kalankę reguliariai, bet saikingai. Pavasarį ir vasarą augalą reikėtų laistyti dažniau, tačiau reikia leisti žemei visiškai išdžiūti tarp laistymų. Rudenį ir žiemą laistymą sumažinkite, nes augalas pereina į poilsio fazę ir jam nereikia daug vandens. Kalankė nereikalauja ypatingai drėgnos aplinkos, todėl papildomas purškimas vandeniu nėra būtinas.

Žemė

Kaip ir dauguma sukulentų, kalankė mėgsta lengvą, gerai drenuojantį dirvožemį. Naudokite specialų mišinį sukulentams arba pridėkite smėlio į įprastą kambarinių augalų žemę. Svarbiausia, kad žemė būtų puri ir leistų vandeniui greitai nutekėti.

Tręšimas

Kalankėms nereikia daug trąšų. Augimo sezono metu – nuo pavasario iki vasaros – augalą galima tręšti kartą per mėnesį sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšimo nereikia, nes augalas šiuo laikotarpiu ilsisi.

Persodinimas

Kalankę reikėtų persodinti kartą per 2–3 metus, arba kai šaknys pradeda augti per tankiai. Persodinant, reikia pasirūpinti, kad naujasis vazonėlis būtų tik šiek tiek didesnis nei ankstesnis, nes per daug erdvės gali paskatinti šaknų puvimą.

Dauginimas

Kalankė yra vienas iš lengviausiai dauginamų augalų. Ji gali būti dauginama iš lapų, auginių arba net iš mažų atžalų, kurios auga ant motininio augalo. Norėdami padauginti kalankę, tiesiog nupjaukite sveiką lapą arba stiebelį, leiskite jam kelias dienas apdžiūti ir tada sodinkite į drėgną žemę. Augalas greitai įsišaknys.

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Kalankė nėra labai jautri ligoms, tačiau kartais gali kilti problemų. Štai kelios dažniausios ligos:

• Šaknų puvinys – pasireiškia dėl perlaistymo. Reikia sumažinti laistymą ir užtikrinti gerą drenažą.
• Miltligė – balti miltų pavidalo apnašos ant lapų. Galima pašalinti purškiant vandeniu su švelniu muilu arba fungicidais.
• Pilka pelėsis – drėgnos, šaltos sąlygos gali sukelti pelėsį. Reikia pagerinti oro cirkuliaciją ir sumažinti drėgmę.

Apsauga nuo kenkėjų

Nors kalankės retai kenčia nuo kenkėjų, vis dėlto tam tikros problemos gali kilti:

• Amarai – gali būti pašalinti naudojant natūralias insekticidines muilas arba rankiniu būdu.
• Voratinklinės erkės – šias kenkėjas galite pašalinti padidindami drėgmę arba purkšdami augalą insekticidiniu aliejumi.
• Miltuotos blakės – jas galima nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu spirite, arba purkšti insekticidais.

Gydomosios savybės

Kalankė yra ne tik dekoratyvus augalas, bet ir žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Ji turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antivirusinių savybių. Kalankės sultys dažnai naudojamos žaizdoms gydyti, odos problemoms spręsti ir net peršalimo simptomams mažinti. Taip pat kalankė padeda stiprinti imuninę sistemą, todėl jos ekstraktai naudojami tradicinėje medicinoje.

Apibendrinimas

Kalankė arba paleistuvė gėlė yra puikus augalas namams dėl savo dekoratyvumo ir lengvos priežiūros. Ji yra atspari sausrai, nereikalauja dažno laistymo ir gali augti įvairiomis sąlygomis. Be to, kalankė turi ir gydomųjų savybių, todėl tai ne tik graži, bet ir naudinga gėlė. Tinkamai prižiūrima, kalankė gali tapti puikia interjero detale ir netgi padėti pagerinti sveikatą.

D.U.K