Pinigų medis: kaip prižiūrėti zamiokulką ir kodėl gelsta lapai

Pinigų medžiu dažnai vadinamas zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia) – tvirtas kambarinis augalas blizgiais, tamsiai žaliais lapais. Jis gali pakęsti sausesnę žemę ir ne pačią šviesiausią kambario vietą, todėl neretai pasirenkamas kaip lengvai prižiūrima gėlė.

Tačiau būtent dėl jo atsparumo zamiokulkas dažnai nukenčia nuo per didelio rūpesčio. Dažniausia problema – per dažnas laistymas. Jei lapai pradeda gelsti, stiebai minkštėja ar žemė vazone ilgai lieka šlapia, pirmiausia reikėtų patikrinti ne trąšas, o drėgmę.

Kur geriausia laikyti zamiokulką?

Šis augalas gali augti ir gana tamsiame kambaryje, bet tai nereiškia, kad tamsa jam yra geriausia vieta.

Gražiausiai ir tolygiau zamiokulkas auga ten, kur gauna daug išsklaidytos dienos šviesos. Prie rytinio ar vakarinio lango paprastai jaučiasi gerai. Pietinėje pusėje vasarą geriau nestatyti visai prie įkaitusio stiklo, nes stipri tiesioginė saulė gali pažeisti lapus.

Toliau nuo lango augalas taip pat išgyvens, tik augs lėčiau ir naujų ūglių gali išleisti gerokai mažiau.

Panašiai šviesą toleruoja ir kai kurie kiti kambariniai augalai. Jei ieškote daugiau priežiūros idėjų, verta peržiūrėti mūsų Gėlių gidą.

Kaip dažnai laistyti pinigų medį?

Čia geriausia pamiršti grafiką.

Zamiokulkas turi storus požeminius šakniastiebius, kuriuose kaupia vandens atsargas, todėl sausesnį laikotarpį ištveria daug lengviau nei nuolat drėgną žemę.

Prieš laistant verta patikrinti ne tik patį paviršių. Žemė turėtų būti gerai pradžiūvusi ir giliau.

Vasarą šviesioje, šiltoje vietoje vandens reikės dažniau. Žiemą, kai augimas sulėtėja ir substratas džiūsta lėčiau, tarpai tarp laistymų gali būti gerokai ilgesni.

Palaistę išpilkite lėkštelėje ar dekoratyviniame vazone susikaupusį vandens perteklių. Zamiokulkui daug pavojingiau nuolat stovėti drėgmėje, negu kelias papildomas dienas pabūti sausiau.

Tą patį principą rekomenduoja ir North Carolina State University augalų specialistai – žemė turi gerai drenuotis ir tarp laistymų pradžiūti.

Kodėl pinigų medžio lapai geltonuoja?

Tai viena dažniausių zamiokulko problemų. Jeigu vienu metu pradeda gelsti keli lapai, pirmiausia patikrinkite žemės drėgmę ir laistymo režimą.

Kai ji ilgai lieka drėgna, požeminiai šakniastiebiai ir šaknys gali pradėti pūti. Tuomet lapai gelsta, stiebai praranda tvirtumą, o blogėjant situacijai visas ūglis gali sunykti.

Tokiu atveju nereikia augalo dar kartą laistyti. Leiskite žemei pradžiūti ir stebėkite, ar vazone neužsilaiko vanduo.

Tačiau ne kiekvienas geltonas lapas reiškia perlaistymą. Senas apatinis lapas kartais pagelsta natūraliai. Problemos verta ieškoti tada, kai spalva keičiasi keliuose ūgliuose arba augalas pradeda akivaizdžiai silpti. Jei panašiai gelsta ir kitų augalų lapai, priežastis galite palyginti su mūsų kambarinių augalų lapų geltonavimo gidu.

Jeigu domina ir kitų kambarinių augalų problemos, panašią temą aptariame straipsnyje apie Benjamino fikuso priežiūrą.

Ką daryti, jeigu žemė ilgai neišdžiūsta?

Tai ženklas, kad reikėtų patikrinti ne tik laistymo dažnumą, bet ir patį vazoną bei substratą.

Vazono apačioje turi būti skylės vandeniui nutekėti. Jeigu augalas pasodintas tiesiai į dekoratyvinį indą be drenažo, vanduo gali kauptis apačioje net tada, kai žemės paviršius atrodo normalus.

Problema gali būti ir per didelis vazonas. Mažas augalas dideliame kiekyje žemės sunaudoja nedaug vandens, todėl drėgmė išlieka ilgai.

Tokiu atveju laistymų retinimas dažnai padeda labiau nei bet kokios papildomos priemonės.

Kokia žemė tinkamiausia?

Zamiokulkui patinka purus, laidus substratas.

Galima naudoti kambariniams augalams skirtą žemę, tačiau jeigu ji labai sunki ir ilgai išlaiko drėgmę, verta įmaišyti daugiau orą praleidžiančių medžiagų, pavyzdžiui, perlito.

Tinka ir sukulentams ar kaktusams skirtas mišinys, jeigu jis nėra visiškai nederlingas.

Svarbiausias kriterijus paprastas – palaistytas substratas neturi savaitėmis išlikti šlapias.

Kada persodinti pinigų medį?

Dažnai persodinti nereikia. Šis kambarinis augalas auga gana ramiai ir kurį laiką gali puikiai jaustis tame pačiame vazone.

Apie persodinimą verta pagalvoti tada, kai šaknys arba stambūs šakniastiebiai jau stipriai užpildė indą, vazonas deformuojasi arba augalas tapo toks didelis, kad lengvai virsta.

Geriausia persodinti pavasarį, prasidedant aktyvesniam augimui.

Naują vazoną rinkitės tik šiek tiek didesnį. Persodinti mažą augalą į daug didesnį indą nėra naudinga – didelis žemės kiekis tiesiog ilgiau lieka drėgnas.

Kodėl zamiokulkas neauga?

Kartais atrodo, kad augalas kelis mėnesius visiškai nieko nedaro. Tai nebūtinai problema.

Zamiokulkas natūraliai nėra pats greičiausias augintojas. Ypač mažai naujų ūglių gali būti žiemą arba tada, kai augalas stovi toliau nuo lango.

Jeigu lapai sveiki, tvirti ir žali, dažniausiai nereikia skubėti tręšti ar persodinti vien dėl to, kad nematyti naujo augimo.

Pavasarį ir vasarą, gavęs daugiau šviesos, augalas dažnai pats pradeda leisti naujus ūglius.

Ar reikia tręšti?

Trąšų reikia gerokai mažiau, nei gali atrodyti.

Aktyvaus augimo laikotarpiu galima retkarčiais naudoti kambariniams lapiniams augalams skirtas trąšas pagal gamintojo nurodymus.

Jeigu augalas žiemą beveik neauga, papildomai skatinti jo trąšomis nereikia.

Per didelis trąšų kiekis nepadės zamiokulkui staiga pradėti sparčiau augti ir gali tik apsunkinti priežiūrą.

Pinigų medis žydi – ar tai normalu?

Taip. Zamiokulkas gali žydėti, nors namuose tai matoma ne taip dažnai kaip nauji lapai.

Žiedas nėra panašus į įprastas ryškias kambarinių gėlių žiedų kekes. Jis primena nedidelę burbuolę su aplink ją esančiu apvalkalu ir dažniausiai pasirodo žemai, netoli augalo pagrindo.

Dėl to kartais žiedą galima net nepastebėti.

Žydėjimas nėra būtinas požymis, kad augalas prižiūrimas „teisingai”. Sveikas zamiokulkas gali metų metus visai nežydėti ir dėl to neturėti jokios problemos.

Kaip dauginti zamiokulką?

Paprasčiausias ir greičiausias būdas – dalinti didesnį augalą persodinimo metu.

Jeigu keras turi kelias atskiras augimo dalis su šaknimis ir šakniastiebiais, jas galima atsargiai atskirti ir pasodinti į atskirus vazonus.

Galima dauginti ir lapais, tačiau tam reikia daug kantrybės.

Atskiras sveikas lapelis gali suformuoti mažą šakniastiebį ir šaknis, tačiau visas procesas trunka ilgai. Todėl nereikėtų tikėtis didelio naujo augalo po kelių savaičių.

Ar zamiokulką galima genėti?

Formuojamojo genėjimo jam beveik nereikia.

Jeigu vienas ūglis pagelto, nulūžo ar buvo pažeistas, jį galima pašalinti prie pat pagrindo.

Sveikų žalių ūglių trumpinti per pusę dėl formos paprastai nėra prasmės. Nupjautas stiebas iš tos vietos nebesišakos kaip krūmas – nauji ūgliai pasirodo iš požeminės augalo dalies.

Ar pinigų medis nuodingas?

Taip, zamiokulko audiniuose yra kalcio oksalato kristalų. Suvalgytas augalas gali sudirginti burną ir virškinimo sistemą, todėl jį geriau laikyti ten, kur jo nepasiektų maži vaikai ar augalus mėgstantys graužti gyvūnai.

Persodinant ar pjaunant jautresnę odą turintiems žmonėms taip pat galima mūvėti pirštines.

Plačiau apie augalo savybes ir toksiškumą galima rasti University of Florida IFAS informacijoje apie Zamioculcas zamiifolia.

Ar zamiokulkas ir storalapis pinigų medis yra tas pats?

Ne.

Čia dažnai kyla painiava, nes pavadinimas „pinigų medis” vartojamas keliems skirtingiems kambariniams augalams.

Šiame straipsnyje kalbame apie zamiokulką – Zamioculcas zamiifolia.

Storalapis, dar vadinamas Crassula ovata, yra visai kitas augalas. Jis turi mėsingus, apvalesnius lapus ir labiau primena mažą medelį.

Todėl parduotuvėje ar ieškant priežiūros informacijos verta pasižiūrėti į lotynišką pavadinimą. Taip iš karto bus aišku, apie kurį „pinigų medį” kalbama.

Raven ir Zenzi – kuo jos skiriasi?

Be įprasto žalio zamiokulko galima rasti ir įdomesnių veislių.

Raven išleidžia šviesesnius jaunus lapus, kurie bręsdami tampa labai tamsūs, beveik juodi. Dėl to visas augalas atrodo visiškai kitaip nei įprasta žalia forma.

Zenzi yra kompaktiškesnė. Jos ūgliai trumpesni, lapeliai auga tankiau, todėl ši veislė patogi tada, kai dideliam augalui nėra daug vietos.

Pagrindiniai priežiūros principai išlieka tokie patys – neperlaistyti, naudoti laidų substratą ir duoti pakankamai išsklaidytos šviesos.

Dažniausiai užduodami klausimai