Vasarą lysvių mulčiavimas padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje, sumažina žemės įkaitimą ir pristabdo piktžolių augimą. Daržui galima naudoti šiaudus, pradžiovintą nupjautą žolę, kompostą ar kitas organines medžiagas. Mulčias ypač naudingas per ilgesnius sausringus laikotarpius, kai neapsaugota dirva greitai išdžiūsta ir ją tenka dažnai laistyti.
Kodėl vasarą dirva taip greitai išdžiūsta?
Karštomis ir saulėtomis dienomis neapsaugotas dirvos paviršius greitai įkaista. Ypač greitai drėgmę praranda lengva, smėlinga žemė. Po laistymo viršutinis jos sluoksnis gali išdžiūti vos per kelias valandas.
Išdžiūvus paviršiui gali susidaryti kieta pluta. Ji trukdo vandeniui lengvai susigerti ir apsunkina oro patekimą į viršutinius dirvos sluoksnius. Dėl to augalams tenka sunkiau ištverti karščius.
Mulčias uždengia žemės paviršių nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl dirva mažiau įkaista ir lėčiau praranda drėgmę. Po mulčiu taip pat būna mažesni temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties.
Tai ypač naudinga agurkams, cukinijoms, paprikoms, pomidorams ir kitoms daržovėms, kurioms per vaisių augimo laikotarpį svarbi tolygi dirvos drėgmė.
Kokios medžiagos geriausiai tinka daržo lysvėms?
Mulčiui galima naudoti įvairias organines medžiagas. Geriausias pasirinkimas priklauso nuo to, ką auginate ir kokių medžiagų turite savo sklype.
Šiaudai
Šiaudai puikiai tinka braškėms, pomidorams, agurkams, cukinijoms ir moliūgams. Jie gerai praleidžia lietaus bei laistymo vandenį, o kartu apsaugo žemę nuo tiesioginės saulės.
Šiaudų galima berti maždaug 5–10 cm sluoksniu. Ilgainiui jie suslūgsta, todėl prireikus mulčio galima papildyti.
Svarbu naudoti švarius šiaudus, kuriuose nėra daug piktžolių ar javų sėklų.
Nupjauta žolė
Nupjauta žolė – viena lengviausiai prieinamų mulčiavimo medžiagų. Ji padeda sulaikyti drėgmę, o palaipsniui irdama papildo dirvą organinėmis medžiagomis.
Šviežios žolės nereikėtų iš karto krauti storu sluoksniu. Ji gali suslūgti, pradėti kaisti ir pūti. Geriau žolę šiek tiek pradžiovinti ir berti plonesniais, kelių centimetrų sluoksniais.
Kai pirmasis sluoksnis pradžiūsta ir susmunka, galima užberti dar.
Mulčiui geriau nenaudoti žolės, kuri buvo neseniai purkšta herbicidais ar kurioje jau subrendusios piktžolių sėklos.
Kompostas
Gerai perpuvęs kompostas tinka beveik visoms daržovėms. Jis ne tik uždengia dirvos paviršių, bet ir gerina jos struktūrą bei papildo maisto medžiagomis.
Aplink augalus galima paskleisti maždaug 3–5 cm komposto sluoksnį. Jis ypač naudingas lengvesnėse dirvose, kurios greitai išdžiūsta.
Kompostas paprastai nesulaiko drėgmės taip ilgai kaip storas šiaudų sluoksnis, todėl šias medžiagas galima ir derinti – pirmiausia paskleisti komposto, o ant viršaus uždėti šiaudų ar pradžiovintos žolės.
Šienas ir augalų liekanos
Mulčiui galima naudoti ir sausą šieną ar susmulkintas sveikų augalų liekanas. Tačiau šiene dažnai būna daugiau subrendusių sėklų, todėl vėliau lysvėje gali pridygti nepageidaujamų augalų.
Sergančių augalų lapų ir stiebų mulčiui geriau nenaudoti, nes kartu galima platinti ligų sukėlėjus.
Kaip teisingai mulčiuoti lysves vasarą?
Prieš mulčiuojant lysvę pirmiausia reikėtų išravėti. Jei po mulčiu paliksite stambias piktžoles, dalis jų ir toliau augs bei konkuruos su daržovėmis dėl vandens ir maisto medžiagų.
Jei žemė sausa, prieš dedant mulčią ją gerai palaistykite. Mulčias padeda išsaugoti jau esančią drėgmę, tačiau pats savaime sausos dirvos nesudrėkina.
Mulčio sluoksnį paskleiskite tolygiai. Šiaudų ar sausos žolės galima berti storesnį sluoksnį, o komposto paprastai pakanka kelių centimetrų.
Prie pat augalo stiebo mulčio nereikėtų sukrauti į storą krūvą. Palikite nedidelį tarpą, kad aplink stiebo pagrindą galėtų judėti oras ir nesikauptų perteklinė drėgmė.
Jei vasara labai lietinga, mulčio sluoksnį galima šiek tiek praretinti. Nuolat šlapia ir blogai vėdinama terpė gali būti palanki šliužams bei kai kurioms augalų ligoms.
Kokių klaidų reikėtų vengti mulčiuojant?
Viena dažniausių klaidų – per plonas mulčio sluoksnis. Keli pavieniai šiaudai ar labai plonas žolės sluoksnis žemės nuo saulės beveik neapsaugos. Mulčias turi uždengti didžiąją dalį dirvos paviršiaus.
Kita klaida – per storas šviežios žolės sluoksnis. Suspausta žolė gali pradėti kaisti, skleisti nemalonų kvapą ir pūti. Todėl ją geriau berti palaipsniui.
Po mulčiu taip pat dažniau slepiasi šliužai. Jei jų darže daug, verta reguliariai pakelti mulčią prie jautresnių augalų ir patikrinti, ar po juo nesusirinko kenkėjų. Ypač atsargiai reikėtų naudoti storą ir nuolat drėgną šviežios žolės sluoksnį.
Dar viena klaida – manyti, kad mulčiuotų lysvių visai nebereikia laistyti. Mulčias tik sulėtina drėgmės garavimą, tačiau per ilgą sausrą žemė po juo vis tiek išdžiūsta.
Norėdami patikrinti, ar laikas laistyti, praskleiskite mulčią ir patikrinkite dirvą maždaug 5–10 cm gylyje. Jei žemė sausa ir lengvai byra, lysvę reikėtų palaistyti. Jei ji vis dar vėsi ir drėgna, laistymą galima atidėti.
Tinkamai naudojamas mulčias vasarą gerokai palengvina daržo priežiūrą. Jis padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, sumažina piktžolių augimą ir apsaugo dirvą nuo perkaitimo. Paprasčiausi ir praktiškiausi pasirinkimai daugeliui daržų yra šiaudai, pradžiovinta nupjauta žolė ir gerai perpuvęs kompostas.
