Fikusas: Kaip sėkmingai auginti ir tinkamai prižiūrėti

Fikusai (Ficus) – didelė šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalų gentis. Kambariuose auginamos kelios skirtingos rūšys, todėl jų lapų forma, dydis ir priežiūros poreikiai gali skirtis. Viena populiariausių rūšių yra Benjamino fikusas, tačiau namuose taip pat dažnai auginami guminiai, smuiklapiai ir kiti fikusai.

Daugelis fikusų gali gerai augti kambaryje, jei gauna pakankamai šviesos, nėra nuolat perlaistomi ir nestovi šaltame skersvėjyje. Skirtingų rūšių poreikiai nėra vienodi, todėl verta atsižvelgti į konkretų auginamą fikusą. Tinkamomis sąlygomis kai kurie fikusai užauga dideli ir gali būti auginami daugelį metų.

Fikuso rūšys

Yra daugybė fikuso rūšių, tačiau keletas jų yra populiariausios, nes puikiai tinka auginti kambario sąlygomis. Šios rūšys skiriasi lapų forma, dydžiu ir priežiūros ypatumais. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Ficus benjamina – vadinamas „verkiantis fikusas“ dėl savo plonų, lenktų šakų ir smulkių, blizgančių lapų. Tai viena iš populiariausių rūšių, puikiai tinkanti namams ir biurams.
• Ficus elastica – dar vadinamas „guminis medis“. Tai fikusas su dideliais, tamsiai žaliais arba margais lapais. Šis augalas gali užaugti iki kelių metrų aukščio.
• Ficus lyrata – dar žinomas kaip „smuiklapis fikusas“ dėl didelių, smuiko formos lapų. Jis populiarus dėl savo išskirtinės išvaizdos ir gali tapti tikru interjero akcentu.
• Ficus microcarpa – bonsai stiliaus fikusas. Šis augalas dažnai auginamas kaip miniatiūrinis medis ir yra ypač tinkamas mažoms erdvėms.
• Ficus pumila – vijoklinis fikusas su mažais, širdies formos lapais, kuris gali būti auginamas kaip žemės danga arba vijoklis.

Kaip auginti ir prižiūrėti fikusą

Fikusas – gana lengvai auginamas kambarinis augalas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus, kad jis ilgai išliktų sveikas ir gražus.

Sodinimas

Fikusą sodinti rekomenduojama į purią, gerai drenuojamą dirvą. Universalus substratas kambariniams augalams su papildomu perlito ar smėlio mišiniu užtikrins gerą drenažą, kuris yra būtinas, kad išvengtumėte šaknų puvinio. Sodinant būtina užtikrinti, kad vazonas turėtų drenažo angas, nes stovintis vanduo gali pakenkti augalui.

Šviesa

Daugumai kambaryje auginamų fikusų tinka šviesi vieta. Kai kurios rūšys pakelia daugiau tiesioginės saulės, kitos jautresnės kaitriai vidurdienio šviesai, todėl vietą verta parinkti pagal konkrečią rūšį. Benjamino fikusui ypač svarbu vengti staigių vietos ir šviesos pokyčių, nes dėl jų jis gali pradėti mesti lapus.

Temperatūra

Fikusui reikia pastovios temperatūros. Geriausia kambario temperatūra yra nuo 18 iki 24 °C. Augalas nemėgsta šaltų skersvėjų, todėl svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų ar šalčio šaltinių, pvz., atidarytų langų žiemą.

Laistymas ir drėgmė

Laistymo poreikis priklauso nuo fikuso rūšies, vazono, šviesos ir temperatūros. Dažniausiai verta laistyti tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti, o vandens perteklius gali laisvai nutekėti. Žiemą substratas paprastai džiūsta lėčiau. Jei kambario oras labai sausas, naudingiau stebėti bendrą oro drėgmę ar naudoti drėkintuvą, o ne remtis nuolatiniu lapų purškimu.

Žemė

Fikusui tinkamiausia puri ir gerai drenuojama dirva. Galite naudoti universalų substratą, pritaikytą kambariniams augalams. Papildomai įterptas perlitinis ar smėlio sluoksnis padės išlaikyti drėgmės balansą ir leis orui gerai cirkuliuoti šaknų zonoje.

Tręšimas

Aktyvaus augimo laikotarpiu fikusą galima saikingai tręšti kambariniams žalialapiams augalams skirtomis trąšomis pagal gamintojo normą. Dažnumą derinkite prie augimo tempo, šviesos ir substrato būklės. Žiemą, kai augimas sulėtėja ir šviesos mažiau, tręšimo poreikis paprastai sumažėja.

Persodinimas

Fikusą persodinkite tada, kai šaknys stipriai užpildo vazoną, substratas pradeda labai greitai išdžiūti arba augalas tampa nestabilus. Vien kalendoriaus neužtenka – lėčiau augantis fikusas tame pačiame vazone gali išbūti ilgiau. Persodinti patogiausia pavasarį, o naują vazoną rinkitės tik šiek tiek didesnį.

Genėjimas

Fikuso genėjimas nereikalingas, tačiau jis gali būti naudingas, norint išlaikyti augalo formą. Galite apkarpyti ilgas šakas arba netvarkingai augančius ūglius, kad augalas atrodytų tvarkingas ir kompaktiškas.

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Fikusas gali susidurti su įvairiomis ligomis, dažniausiai atsirandančiomis dėl netinkamos priežiūros. Pagrindinės problemos yra susijusios su perlaistymu ir prasta oro cirkuliacija.

• Šaknų puvinys – dažnai pasitaikanti problema, kurią sukelia per didelis drėgmės kiekis dirvoje. Siekiant išvengti šios problemos, būtina užtikrinti gerą drenažą ir laistyti fikusą tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis yra sausas.
• Lapų dėmėtumas – gali atsirasti dėl grybelinių infekcijų. Šios ligos požymiai yra rudų ar geltonų dėmių atsiradimas ant lapų. Prevencija – reguliari lapų patikra ir geros oro cirkuliacijos palaikymas.
• Miltligė – dar viena grybelinė infekcija, kuri atsiranda esant per dideliam drėgmės lygiui aplinkoje. Tai baltos miltinės apnašos ant augalo lapų.

Ligos prevencijai svarbu tinkamai reguliuoti laistymą ir užtikrinti, kad augalas nebūtų per daug drėgnas.

Apsauga nuo kenkėjų

Fikusą gali užpulti šie kenkėjai:

• Voratinklinės erkės – gali išduoti smulkūs šviesūs taškeliai ant lapų ir plonos voratinklio gijos. Pastebėjus pažeidimą, augalą verta atskirti nuo kitų, nuplauti lapus ir stebėti, ar kenkėjų mažėja.
• Skydamariai – tai smulkūs vabzdžiai, kurie prisitvirtina prie augalo lapų ar kamieno ir minta jo sultimis. Jie gali būti naikinti rankiniu būdu arba naudojant specialias kenkėjų kontrolės priemones.
• Tripsai – smulkūs vabzdžiai, galintys pažeisti lapus ir sukelti sidabriškas dėmes ar deformacijas. Pastebėjus tripsų, augalą verta atskirti nuo kitų, pašalinti stipriai pažeistus lapus ir parinkti konkrečiam kenkėjui tinkamą kontrolės priemonę.

Norint apsaugoti augalą nuo kenkėjų, svarbu reguliariai tikrinti lapus ir imtis veiksmų pastebėjus pirmuosius pažeidimus.

Apibendrinimas

Fikusai yra populiarūs kambariniai augalai, tačiau skirtingos rūšys gali turėti nevienodus poreikius. Dažniausiai svarbiausia neperlaistyti, parinkti pakankamai šviesią vietą ir vengti staigių temperatūros ar vietos pokyčių. Jei lapai pradeda gelsti ar kristi, verta pirmiausia patikrinti laistymą, šviesą ir dirvos drėgmę; daugiau priežasčių rasite gide apie gelstančius kambarinių augalų lapus.

D.U.K