Išvykstant atostogauti vasarą, viena didžiausių problemų tampa kambarinių ir balkono gėlių priežiūra. Jei neturite kaimynų ar artimųjų, kurie galėtų kas kelias dienas užsukti ir palaistyti augalus, tenka ieškoti kitų sprendimų. Yra keli paprasti būdai, leidžiantys palaikyti reikiamą žemės drėgmę vazonuose nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Svarbiausia – tinkamai paruošti augalus ir pasirinkti jų poreikius atitinkantį drėkinimo metodą.
Kaip paruošti augalus prieš išvykstant?
Prieš pradedant konstruoti laistymo sistemas, naudinga atlikti kelis paruošiamuosius darbus. Pirmiausia, patraukite gėles nuo tiesioginių saulės spindulių. Net ir šviesomėgiai augalai lengviau ištvers trumpalaikį šviesos trūkumą nei greitą žemės išdžiūvimą karštoje palangėje. Nukelkite vazonus ant grindų kambario gilumoje arba perneškite į vėsesnę patalpą, pavyzdžiui, vonios kambarį, jei jame yra langas.
Taip pat naudinga gėles sugrupuoti. Sustatyti arti vienas kito, augalai sukuria savo mikroklimatą – garuodama drėgmė iš lapų ir žemės ilgiau išlieka aplinkoje, todėl žemė džiūsta lėčiau. Prieš pat kelionę gėles gerai palaistykite, tačiau nepalikite vandens pertekliaus padėkluose, kad nepradėtų pūti šaknys. Taip pat verta nuskinti visus nužydėjusius žiedus ir pageltusius lapus, nes jie sunaudoja dalį augalo drėgmės atsargų.
Kaip veikia laistymas siūlais arba virvelėmis?
Vienas seniausių ir paprasčiausių būdų palaikyti drėgmę – vadinamasis knatų arba virvelių metodas. Jam reikės didesnio indo su vandeniu (pavyzdžiui, kibiro ar didelio stiklainio) ir medvilninės virvės, storo siūlo ar batų raištelio. Svarbu, kad medžiaga gerai sugertų ir praleistų vandenį – sintetiniai siūlai tam netinka.
Indą su vandeniu pastatykite šiek tiek aukščiau nei stovi gėlių vazonai. Vieną virvelės galą įmerkite į vandenį (jis turi siekti indo dugną, kad neišslystų), o kitą galą įkiškite giliai į vazono žemę, kuo arčiau augalo šaknų. Vanduo pamažu kils virvele aukštyn ir drėkins žemę vazone. Šis būdas geras tuo, kad augalas pasiima tiek drėgmės, kiek jam reikia. Vienu dideliu vandens indu galite drėkinti kelis aplinkui sustatytus vazonus.
Kaip pasidaryti laistymo sistemą iš plastikinio butelio?
Jei išvykstate savaitei ar dešimčiai dienų, didesniems augalams drėgmę užtikrinti padės paprastas plastikinis butelis. Šis metodas puikiai tinka didesniuose vazonuose augančioms gėlėms, kurioms reikia daugiau vandens.
Paimkite plastikinį butelį (priklausomai nuo vazono dydžio, tinka nuo 0,5 iki 1,5 litro talpos). Kamštelyje įkaitinta adata ar plona vinimi pradurtkite vieną ar dvi nedideles skylutes. Taip pat galite nupjauti butelio dugną, kad vėliau būtų lengviau papildyti vandenį, arba tiesiog padaryti mažą skylutę dugne, kad išeitų oras ir vanduo galėtų lašėti.
Pripildykite butelį vandens, užsukite kamštelį ir greitu judesiu įstatykite jį kakleliu žemyn į vazono žemę. Įkiškite butelį bent kelis centimetrus į dirvą, kad jis stovėtų stabiliai. Vanduo per mažas skylutes pamažu gersis į žemę, neleisdamas jai visiškai išdžiūti. Prieš išvykdami, stebėkite butelį bent kelias valandas, kad įsitikintumėte, jog vanduo neišbėga per greitai.
Kada verta naudoti molinius drėkintuvus ar hidrogelį?
Jei nenorite patys gaminti sistemų, galima naudoti specialias priemones, kurias rasite sodininkų parduotuvėse. Vienas iš tokių sprendimų – moliniai drėkinimo kūgiai. Molio struktūra yra porėta, zodžiu, įsmeigtas į žemę ir sujungtas su vandens talpa kūgis pamažu praleidžia drėgmę tiesiai į šaknis. Tai estetiškai atrodantis ir patikimas būdas, tinkantis jautresniems augalams.
Kita priemonė – hidrogelio granulės. Jas reikėtų įmaišyti į žemę persodinant augalus, tačiau jei gėlė jau auga vazone, galima atsargiai padaryti kelias gilias duobeles žemėje ir ten įberti išbrinkinto hidrogelio, tada užpilti žeme. Hidrogelis sugeria didelį kiekį vandens ir vėliau jį pamažu atiduoda augalui. Taip pat galima naudoti specialią kapiliarinę dangą (drėkinimo kilimėlį). Jį galima patiesti vonioje ar ant didelio stalo, gausiai sudrėkinti ir ant jo sustatyti vazonus su skylutėmis dugne – augalai gers drėgmę iš apačios.
Ką daryti su balkono gėlėmis ir lauko vazonais?
Balkone ir lauke augančios gėlės vasarą išdžiūsta daug greičiau nei kambariniai augalai. Tiesioginė saulė, karštis ir vėjas per trumpą laiką gali išgarinti didelę dalį žemėje esančios drėgmės.
Jei įmanoma, prieš išvykdami balkono vazonus perkelkite į pavėsingesnę vietą. Juos galima nukelti nuo palangių ar turėklų ir sustatyti ant grindų, kur paprastai būna vėsiau. Lauke stovinčius vazonus verta perkelti po medžių laja, stogeliu ar į kitą vietą, kur jų nekaitins tiesioginė vidurdienio saulė.
Žemės paviršių galima uždengti mulčiu. Tam tinka smulkinta medžio žievė, samanos ar kitos drėgmę sulaikančios medžiagos. Mulčias sumažina vandens garavimą ir neleidžia viršutiniam žemės sluoksniui taip greitai įkaisti.
Lauko vazonams galima naudoti ir laistymą iš plastikinių butelių, tačiau reikėtų rinktis didesnę vandens talpą, nes karštomis vasaros dienomis lauke augalai vandens sunaudoja gerokai daugiau.
Laistymo sistemą išbandykite dar prieš kelionę
Kad pasirinktas gėlių laistymo būdas nenuviltų, jį geriausia išbandyti likus bent 3–4 dienoms iki išvykimo. Taip pamatysite, ar vanduo neišteka per greitai, ar virvelė pakankamai drėkina žemę ir ar augalas negauna per daug vandens.
Jei reikia, dar spėsite pakeisti skylučių dydį, vandens indo aukštį ar pasirinkti kitą laistymo būdą. Iš anksto tinkamai pasiruošus, dauguma kambarinių ir balkono gėlių gali sėkmingai išbūti be kasdienės priežiūros visą jūsų kelionės laiką.
