Gegužę prieskoninių augalų lysvės jau gali būti ruošiamos sodinimui. Tinkamai paruošta dirva – raktas į gausų ir kvapnų derlių. Pirmiausia, jei dar to nepadarėte, supurenkite lysvės žemę. Naudokite sodines šakutes ar kastuvą, kad dirva taptų biri ir gerai praleistų orą bei vandenį. Pašalinkite visas piktžoles ir jų šaknis – tai svarbu, kad prieskoniniai augalai turėtų pakankamai maisto medžiagų ir vietos augti.
Puslapyje skaitykite:
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Prieskoniniai augalai, ypač tie, kuriuos auginame dėl lapų (pvz., bazilikai, petražolės, mėtos), mėgsta derlingą žemę. Jei jūsų dirva nėra labai turtinga, dabar pats metas ją pagerinti. Į lysvę įterpkite gerai supuvusio komposto arba mėšlo. Tai ne tik praturtins dirvą maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerins jos struktūrą, padidins vandens sulaikymo gebėjimą. Jei nenaudojate organinių trąšų, galite rinktis kompleksines trąšas, skirtas daržovėms. Svarbu nepersistengti – per didelis trąšų kiekis gali pakenkti prieskoninių augalų skoniui ir aromatui.
Jei auginate prieskoninius augalus, kuriems reikalinga specifinė dirva (pvz., mėgstantiems sausesnę, lengvesnę žemę), galite įterpti smėlio ar perlito. Svarbiausia, kad dirva būtų laidi ir neužsistovėtų vanduo, nes dauguma prieskoninių augalų šaknių gali supūti.
Lysvių planavimas ir sodinimas
Prieš sodinant, gerai apgalvokite, kokius prieskoninius augalus kur sodinsite. Kai kuriuos augalus (pvz., mėtų rūšies augalus) geriau sodinti atskirai arba apriboti jų šaknis, nes jie gali plisti labai sparčiai ir užgožti kitus augalus. Taip pat atsižvelkite į saulės šviesos poreikį – vieniems augalams reikia daugiau saulės, kitiems – pavėsio.
Gegužės mėnesį jau galite sodinti daugumą prieskoninių augalų tiesiai į lysvę. Jei daigus auginote namuose, juos palaipsniui grūdinkite lauke kelias dienas prieš persodindami. Tai padės jiems lengviau priprasti prie lauko sąlygų ir greičiau prigis pasodinti.
Sodinimo atstumai ir gylis
Svarbu nepamiršti tinkamų atstumų tarp augalų. Per tankiai pasodinti prieskoniniai augalai blogiau auga, jiems gali trūkti oro ir maisto medžiagų, taip pat didėja ligų rizika. Atstumus rinkitės pagal konkretaus augalo dydį, kai jis pasiekia pilną brandą. Paprastai tarp mažesnių augalų paliekama apie 15-20 cm, o tarp didesnių – 30-40 cm.
Sodinkite daigus į toki patį gylį, kokiame jie augo vazonėliuose. Jei daigas yra ištįsęs, galite jį sodinti šiek tiek giliau.
Laistymas ir priežiūra po pasodinimo
Po pasodinimo prieskoninius augalus gerai palaistykite. Pirmuoju metu svarbu palaikyti nuolat drėgną, bet ne šlapią žemę. Vėliau, kai augalai įsišaknys, laistykite juos reguliariai, bet leiskite viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Per didelis drėgmės kiekis gali pradėti pūdyti šaknis.
Jei prognozėje matote šaltą naktį, uždenkite augalus iš vakaro agropluoštu arba kita apsaugine medžiaga. Ryte dangą nuimkite arba praverkite, kad daigai neperkaistų. Po šalnų kelias dienas augalo netręškite. Palaukite, ar pradės leisti naujus lapus, ir tik tada patręškite silpnesniu trąšų tirpalu, jei pastebite, kad augalas atrodo silpnas.
Reguliariai apžiūrėkite augalus, ar nėra kenkėjų ar ligų požymių. Anksti pastebėjus problemą, lengviau ją išspręsti. Pavyzdžiui, amarus galima nuplauti vandens srove arba naudoti muilo tirpalą. Jei pastebite, kad lapai pradeda gelsti, tai gali reikšti perlaistymą, maisto medžiagų trūkumą arba per mažai saulės šviesos. Stebėkite augalą ir aplinką, kad nustatytumėte priežastį.
Paskutinis patarimas – reguliariai nuimkite derlių. Kuo dažniau skinsite prieskoninius augalus, tuo labiau jie skatins naujų lapų augimą ir tuo vešlesni bus.
