Kalankė – viena iš tų kambarinių gėlių, kuri gali ilgai džiuginti žiedais ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. Jos stori, mėsingi lapai kaupia drėgmę, todėl trumpą sausrą augalas ištveria daug geriau nei nuolat šlapią žemę.
Dažniausiai namuose auginama žydinti kalankė, kurios žiedai gali būti raudoni, rožiniai, geltoni, oranžiniai ar balti. Parduotuvėje ji dažnai atrodo labai puošniai, tačiau po kelių mėnesių žmonės susiduria su tuo pačiu klausimu – kodėl kitą kartą ji nebežydi?
Dažniausiai priežastis nėra liga. Augalui gali trūkti šviesos, jis gali būti perlaistomas arba tiesiog negauti tinkamo šviesos ir tamsos režimo, kuris reikalingas naujiems žiedpumpuriams susiformuoti.
Kur kalankei geriausia vieta?
Šiai gėlei patinka šviesa. Gerai tinka šviesi palangė ar vieta netoli lango, kur augalas kasdien gauna daug natūralios šviesos.
Vis dėlto vasarą prie pietinio lango reikėtų stebėti lapus. Ilgai kepinanti stipri vidurdienio saulė gali juos pažeisti, todėl karščiausiomis dienomis vazoną galima patraukti šiek tiek toliau nuo stiklo.
Per tamsi vieta irgi netinka. Tada ūgliai pradeda tįsti, tarpai tarp lapų didėja, o pats augalas praranda kompaktišką formą. Šviesos trūkumas gali būti ir viena iš priežasčių, kodėl nesusiformuoja nauji žiedai.
Jeigu namuose auginate daugiau augalų, panašių priežiūros temų rasite mūsų kambarinių gėlių skiltyje.
Su laistymu geriau nepersistengti
Kalankė yra sukulentinis augalas. Jos mėsingi lapai kaupia vandens atsargas, todėl nereikia skubėti laistyti vos pradžiūvus pačiam žemės paviršiui.
Prieš imant laistytuvą geriau patikrinti žemę pirštu. Jeigu viršutinė jos dalis jau gerai pradžiūvusi, galima palaistyti.
Vandens pilkite tiek, kad sudrėktų žemė, o perteklius galėtų išbėgti pro vazono apačią. Lėkštelėje likusio vandens geriau nepalikti.
Didžiausia klaida – dažnas laistymas nedideliais kiekiais, kai vazono žemė beveik visą laiką lieka drėgna. Tokiose sąlygose gali pradėti pūti šaknys.
Žiemą, kai augimas sulėtėja ir žemė džiūsta lėčiau, vandens paprastai reikia mažiau.
Kaip suprasti, kad vandens per daug?
Pirmieji požymiai ne visada būna labai aiškūs. Lapai gali pradėti gelsti, minkštėti ar kristi. Kartais atrodo, kad augalas vysta, todėl norisi jį dar kartą palaistyti, nors būtent drėgmės jau yra per daug.
Jeigu kyla abejonių, pirmiausia patikrinkite žemę.
Kai ji šlapia net praėjus nemažai laiko po laistymo, verta palaukti ir patikrinti, ar vazono dugne yra vandens nutekėjimo skylės.
Apie kitas lapų spalvos pasikeitimo priežastis daugiau rašome straipsnyje kodėl kambarinių augalų lapai pagelsta ir ką daryti.
Kokia žemė ir vazonas tinka?
Svarbiausia, kad žemė neužlaikytų vandens.
Patogu naudoti kaktusams ir sukulentams skirtą substratą. Jis paprastai būna lengvesnis ir greičiau pradžiūsta nei sunki universali žemė.
Vazono dugne turi būti skylės vandeniui nutekėti.
Didelio vazono rinktis nereikia. Kai aplink nedidelę šaknų sistemą lieka labai daug drėgnos žemės, ji džiūsta lėtai ir augalą lengviau perlaistyti.
Persodinti galima pavasarį arba tada, kai matyti, kad šaknims senajame vazone jau ankšta.
Kodėl kalankė nežydi?
Tai viena dažniausių problemų auginant šį augalą.
Jeigu gėlė atrodo sveika, leidžia lapus, bet metų metus nežydi, problema gali būti ne trąšos, o dienos ilgis.
Kalankės priklauso vadinamiesiems trumpos dienos augalams. Kad pradėtų formuotis žiedpumpuriai, joms tam tikrą laiką reikia ilgų nepertraukiamos tamsos periodų.
Namuose tai ne visada įvyksta savaime. Vakare kambaryje dega šviesos, veikia televizorius, o augalas iki vėlaus vakaro negauna tikros tamsos.
Norint paskatinti žydėjimą, rudenį galima maždaug šešias savaites pasirūpinti, kad kiekvieną parą augalas apie 14 valandų praleistų tamsoje. Dieną jam vis tiek reikia geros natūralios šviesos.
Tokį žydėjimo principą kalankėms nurodo ir JAV universitetų sodininkystės specialistai.
Svarbu suprasti, kad žiedai nepasirodys kitą rytą. Pirmiausia turi susiformuoti pumpurai, o tik vėliau prasideda žydėjimas.
Ką daryti, kai žiedai nužydi?
Nužydėjusių žiedynų nereikia laikyti iki tol, kol jie visiškai sudžiūsta.
Juos galima nukirpti kartu su žiedkočiu. Taip augalas atrodo tvarkingiau ir neeikvoja energijos seniems žiedams.
Jeigu ūgliai išaugo labai ilgi ir gėlė prarado formą, juos taip pat galima šiek tiek patrumpinti.
Po žydėjimo nereikia iš karto smarkiai didinti trąšų kiekio. Daug svarbiau gera šviesa ir tinkamas laistymas.
Ar kalankę reikia tręšti?
Pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviau auga, jį galima saikingai tręšti kambariniams žydintiems augalams arba sukulentams skirtomis trąšomis.
Visada geriau laikytis ant pakuotės nurodytos normos.
Per didelis trąšų kiekis nepadės greičiau sukrauti žiedų. Priešingai – galima pažeisti šaknis arba paskatinti gausų lapų augimą, bet ne žydėjimą.
Jeigu augalas ką tik persodintas į naują, maistingą substratą, papildomai tręšti iš karto taip pat nebūtina.
Kai lapai ima gelsti arba minkštėti
Geltoni lapai dažnai susiję su per drėgna žeme, bet verta pažiūrėti ir į kitus požymius.
Jeigu lapas gelsvas, minkštas, o žemė šlapia – pirmiausia įtartinas perlaistymas.
Jeigu augalas ištįsęs, nauji lapai smulkūs, o stiebai krypsta link lango, greičiausiai trūksta šviesos.
Seni apatiniai lapai laikui bėgant gali nunykti ir natūraliai. Vienas pageltęs lapas dar nėra priežastis keisti visą priežiūrą.
O jeigu lapai raukšlėjasi?
Raukšlėti, nebe tokie stangrūs lapai gali reikšti, kad augalas jau ilgai negavo vandens.
Tačiau čia vėl verta patikrinti žemę.
Jeigu ji visiškai sausa – augalą galima normaliai palaistyti. Jeigu žemė šlapia, o lapai vis tiek suglebę, gali būti pažeistos šaknys ir papildomas vanduo nepadės.
Todėl vien pagal lapo išvaizdą spręsti ne visada saugu.
Ar ją puola kenkėjai?
Kalankė nėra pats jautriausias kambarinis augalas, bet kartais ant jos pasirodo amarų, miltuotųjų skydamarių ar kitų kambarinių augalų kenkėjų.
Dažniausiai pirmiausia verta apžiūrėti jaunus ūglius, vietas prie lapų pagrindo ir apatinę lapų pusę.
Lipnus paviršius, smulkūs balti dariniai ar neįprastai susisukę jauni lapai gali būti ženklas, kad problema ne vien laistymas.
Pastebėjus kenkėjų, augalą geriau atskirti nuo kitų gėlių, kol problema bus išspręsta.
Kokių kalankių būna?
Pavadinimas „kalankė“ apima ne vieną rūšį. Dėl to skirtinguose namuose po tuo pačiu vardu galima pamatyti gana skirtingai atrodančius augalus.
Dažniausiai parduotuvėse sutinkama raudonžiedė kalankė (Kalanchoe blossfeldiana). Nepaisant pavadinimo, jos veislės žydi ne tik raudonai – žiedai gali būti rožiniai, balti, geltoni ar oranžiniai. Tai būtent tas kompaktiškas žydintis augalas, kurį dažniausiai perkame namams.
Plunksninė kalankė (Kalanchoe pinnata) atrodo kitaip ir dažniau auginama dėl pačio augalo bei jo lengvo dauginimosi.
Dar galima sutikti rūšių, kurių lapų pakraščiuose formuojasi daug mažų augalėlių. Lietuvoje tokiems augalams vartojami įvairūs liaudiški pavadinimai, tarp jų ir „paleistuvė“.
Todėl pavadinimai kartais susimaišo. Jeigu norite tiksliai žinoti, kokią rūšį auginate, patikimiausia žiūrėti lotynišką pavadinimą ant augalo etiketės.
O kas yra „vaistinė kalankė“?
„Vaistinė kalankė“ yra žmonių vartojamas pavadinimas, dažniausiai siejamas su tam tikromis Kalanchoe rūšimis, o ne atskira oficialia kambarinių augalų grupe.
Internete galima rasti daug patarimų apie kalankių naudojimą įvairiems sveikatos tikslams, tačiau skirtingos rūšys nėra vienodos, o namuose užaugintas augalas nėra vaistas.
Todėl kalankę Aplinka24 pirmiausia vertiname kaip kambarinį augalą ir nerekomenduojame jos sulčių ar lapų naudoti gydymui savarankiškai.
Kaip kalankę padauginti?
Dauginti galima stiebo auginiais, o kai kurias rūšis – ir lapais.
Paprasčiausia nupjauti sveiką ūglį. Prieš sodinant pjūvio vietai galima leisti šiek tiek apdžiūti, o tada auginį įsodinti į lengvą sukulentams tinkamą žemę.
Kol formuojasi šaknys, substratas neturėtų būti permirkęs.
Kai kurios rūšys darbą padaro beveik pačios – ant jų lapų kraštų susiformuoja maži augalėliai, kurie nukritę gali įsišaknyti šalia motininio augalo.
Ar kalankė pavojinga augintiniams?
Jeigu namuose yra kačių ar šunų, vazoną geriau laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
ASPCA nurodo, kad Kalanchoe genties augalai yra toksiški šunims ir katėms. Suėdus augalo gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, o retais atvejais – ir rimtesni požymiai.
Daugiau informacijos galima rasti ASPCA kalankės toksiškumo aprašyme.
Jeigu gyvūnas augalo suėdė ir blogai jaučiasi, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
