Prasidedantis trešnių ir vyšnių sezonas džiugina tik tol, kol sode nepasirodo neprašyti svečiai. Varnėnai ir kiti paukščiai gali akimirksniu sunaikinti visą įdirbį, todėl vieno baidymo metodo dažniausiai neužtenka – sparnuočiai greitai perpranta netikrus pavojus. Norint efektyviai apsaugoti derlių, specialistai rekomenduoja derinti fizines kliūtis, pavyzdžiui, apsauginius tinklus, su vizualinėmis bei garsinėmis priemonėmis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai pasirinkti ir keisti šias priemones likus kelioms savaitėms iki uogų nokimo, kad džiaugtumėtės gausiu derliumi.
Puslapyje skaitykite:
Kaip atpažinti paukščių daromą žalą vaismedžiams?
Prieš imantis aktyvių veiksmų, naudinga suprasti, kokie paukščiai lankosi jūsų sode ir kaip jie elgiasi. Dažniausi trešnių ir vyšnių mėgėjai Lietuvoje yra varnėnai, strazdai, kėkštai ir žvirbliai. Varnėnai paprastai atskrenda dideliais būriais. Jų apsilankymą lengva atpažinti iš to, kad medis gali būti nusiaubtas vos per kelias valandas – uogos nuskabomos visiškai arba paliekami tik kauliukai ant šakelių.
Strazdai ir kėkštai dažniau veikia pavieniui arba mažomis grupėmis. Jie linkę uogas pradurti, apgadinti, todėl jos pradeda pūti tiesiai ant šakų. Jei pastebėjote, kad ant žemės guli daug pusiau nuvalgytų uogų, o ant medžio šakų likusios snapų pažeidimų žymės, tai aiškus ženklas, kad sode šeimininkauja sparnuočiai. Svarbu reaguoti anksti, nes paukščiai įsimena vietas, kur rado maisto, ir kasdien grįžta į ten pat.
Kokius tinklus rinktis ir kaip teisingai jais apgaubti medžius?
Fizinis barjeras yra patikimiausias būdas išsaugoti derlių. Sodininkystės parduotuvėse galima rasti įvairių apsauginių tinklų. Renkantis tinklą, svarbu atkreipti dėmesį į jo akių dydį ir medžiagos tvirtumą. Optimalus tinklo akių dydis yra apie 1,5–2 centimetrai. Jei akys bus per didelės, smulkesni paukščiai, pavyzdžiui, žvirbliai, lengvai prasibraus pro jas, o jei per mažos – tinklas sulaikys per daug šviesos ir trukdys uogoms nokti.
Tinklo uždėjimas reikalauja kruopštumo. Paprastas užmetimas ant medžio viršūnės dažnai nepadeda, nes paukščiai randa plyšių apačioje arba tiesiog nutupia ant tinklo ir sulesa uogas, kurios liečiasi prie jo iš vidaus. Norint to išvengti, rekomenduojama aplink medį įrengti lengvą karkasą, ant kurio bus užtemptas tinklas. Taip sukursite erdvę tarp tinklo ir šakų.
Labai svarbu tinklo apačią gerai pritvirtinti prie žemės arba medžio kamieno. Tam galima naudoti akmenis, lentas ar specialius smeigtukus. Jei paliksite laisvų tarpų, paukščiai palįs po tinklu, o patekę į vidų gali susipainioti ir žūti. Taip pat reikėtų kasdien patikrinti tinklą, kad įsitikintumėte, jog jame neįstrigo joks gyvūnas.
Kokios vizualinės priemonės geriausiai atbaido varnėnus?
Vizualinės baidyklės veikia paukščių instinktą saugotis plėšrūnų ir nepažįstamų, judančių objektų. Vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų – sode pakabinti senų kompaktinių diskų (CD), blizgančių folijos juostelių ar specialių holografinių juostų. Vėjyje judėdami šie daiktai atspindi saulės šviesą ir sukuria mirgėjimą, kuris gąsdina paukščius.
Kitas variantas – plėšriųjų paukščių, pavyzdžiui, vanagų ar pelėdų, muliažai. Juos reikėtų tvirtinti aukštai, kad jie būtų gerai matomi iš tolo. Tačiau paukščiai yra protingi ir greitai supranta, kad nejudantis plastikinis vanagas nekelia pavojaus. Todėl tokias baidykles reikia kas kelias dienas perkelti į kitą vietą, pakeisti jų aukštį ar pakreipimo kampą.
Taip pat galima naudoti didelius pripučiamus balionus su nupieštomis plėšrūno akimis. Šie balionai, siūbuodami vėjyje, sukuria gyvo padaro įspūdį. Juos geriausia kabinti tiesiai virš vaismedžių lajos.
Kaip garsinės baidyklės padeda išsaugoti uogas?
Garsas yra dar viena priemonė, galinti padėti apsaugoti sodą. Sodininkai naudoja įvairius sprendimus – nuo paprastų vėjo varpelių iki sudėtingų elektroninių prietaisų. Vėjo varpeliai ar skardinės, pakabintos ant šakų, skleidžia metalinį garsą vėjo gūsių metu. Tai gali padėti atbaidyti atsargesnius paukščius, tačiau prie pastovaus, ritmiško garso jie greitai pripranta.
Didesniuose soduose kartais naudojami bioakustiniai prietaisai, kurie imituoja plėšriųjų paukščių klyksmus arba pačių varnėnų pavojaus signalus. Šie garsai sparnuočiams sukelia natūralią baimę, todėl jie vengia artintis prie tos teritorijos. Visgi, naudojant tokius prietaisus gyvenamosiose vietovėse, reikėtų atsižvelgti į kaimynus, nes nuolatinis triukšmas gali trukdyti ramybei.
Ultragarsiniai prietaisai, nors ir reklamuojami kaip efektyvūs, sode ne visada duoda laukiamą rezultatą. Paukščių klausa yra panaši į žmonių, todėl ultragarso, kurio mes negirdime, jie taip pat dažniausiai negirdi arba į jį nereaguoja taip stipriai, kad paliktų maisto šaltinį.
Kaip derinti kelis metodus, kad paukščiai nepriprastų?
Didžiausia sodininkų klaida – pakabinti baidykles pavasarį ir palikti jas visam sezonui. Paukščiai greitai supranta, kad nejudantys daiktai ar pasikartojantys garsai nereiškia realios grėsmės. Todėl efektyviausia strategija yra metodų rotacija ir jų derinimas.
Pavyzdžiui, pradėkite nuo blizgančių juostų pakabinimo, kai uogos tik pradeda geltonuoti ar rausti. Po savaitės, kai paukščiai pradeda rodyti didesnį susidomėjimą, papildomai pastatykite plėšraus paukščio muliažą. Dar po kelių dienų pakeiskite muliažo vietą ir pakabinkite kelis balionus.
Jei medžiai nedideli, geriausia iškart naudoti tinklą, o vizualines priemones palikti didesniems vaismedžiams, kuriuos apgaubti tinklu yra per sudėtinga. Taip pat svarbu nuimti visas baidykles iškart po derliaus nuėmimo. Jei paliksite jas kaboti rudenį ir žiemą, paukščiai prie jų visiškai pripras, ir kitais metais šios priemonės nebebus veiksmingos.
Praktiškas patarimas sezono pabaigai: nuėmę trešnių ir vyšnių derlių, atsargiai nuimkite apsauginius tinklus, juos nuvalykite nuo sausų lapų ar šakelių ir gerai išdžiovinkite prieš padėdami sandėliuoti. Drėgnas tinklas per žiemą gali supūti arba tapti trapus. Taip pat verta sode pasodinti vieną laukinę vyšnią ar šeivamedį atokiau nuo kultūrinių vaismedžių – paukščiai dažnai renkasi smulkesnes, lengviau pasiekiamas laukines uogas, taip palikdami ramybėje jūsų pagrindinį derlių.