Liepos mėnesį, kai ištuštėja ankstyvųjų bulvių, salotų, ridikėlių ar svogūnų lysvės, jas galima panaudoti antrajam derliui. Vidurvasarį dar galima sėti nemažai greitai augančių daržovių ir prieskoninių augalų – ridikėlius, krapus, salotas, gražgarstes, o mėnesio pabaigoje ir špinatus. Taip pat galima sėti juoduosius ridikus, ropinius kopūstus, pekininius kopūstus bei kai kurias kitas rudens derliui skirtas daržoves.
Liepos sėjos sėkmė labai priklauso nuo oro. Dirva būna gerai įšilusi, todėl sėklos sudygsta greitai, tačiau per karščius žemė taip pat sparčiai džiūsta. Todėl svarbu pasirinkti vasaros ar rudens auginimui tinkamas veisles ir pasirūpinti, kad dygstančioms sėkloms netrūktų drėgmės.
Kokias daržoves geriausia sėti liepos mėnesį?
Liepa tinka antrajam daržovių derliui, tačiau svarbu atsižvelgti į konkretaus augalo vegetacijos trukmę ir jo jautrumą karščiui bei dienos ilgumui. Greitai augančias daržoves galima sėti net ir mėnesio pabaigoje, o ilgesnės vegetacijos augalus geriau pasėti anksčiau.
Štai ką verta sėti liepos mėnesį:
- Ridikėlius. Vasarą rinkitės karščiui ir žydėjimui atsparesnes veisles. Ridikėlius galima sėti nedideliais kiekiais kas kelias savaites, kad derlių būtų galima skinti palaipsniui.
- Krapus. Juos galima sėti visą vasarą. Liepą pasėti krapai greitai sudygsta, jei dirva nuolat išlieka drėgna.
- Salotas. Geriausia rinktis vasaros auginimui skirtas, žydėjimui atsparesnes veisles. Per didžiausius karščius salotos gali dygti prasčiau, todėl joms naudinga lengva paunksmė.
- Gražgarstes. Jos auga greitai ir gali būti sėjamos pakartotinai. Karštu oru svarbu neleisti dirvai išdžiūti, nes dėl drėgmės trūkumo lapai gali tapti aštresnio skonio.
- Špinatus. Juos geriausia sėti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, kai dienos trumpėja ir orai po truputį vėsta. Per didelius karščius špinatai gali prastai dygti ir greitai pradėti žydėti.
- Pekininius kopūstus ir pak choi. Antroji vasaros pusė jiems tinkamesnė nei pavasaris, nes trumpėjant dienoms mažėja ankstyvo žydėjimo tikimybė.
- Juoduosius ridikus ir ropes. Liepos mėnesį pasėti šakniavaisiai gali užauginti rudeninį derlių, tačiau svarbu laikytis ant sėklų pakuotės nurodyto sėjos laiko.
- Ropinius kopūstus. Greičiau augančias veisles galima sėti vasaros viduryje ir derlių nuimti rudenį.
Renkantis sėklas visada verta patikrinti informaciją ant pakuotės, nes skirtingų veislių sėjos ir derliaus nuėmimo laikas gali gerokai skirtis.
Kaip paruošti dirvą po pirmojo derliaus?
Nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių, lysvės nereikėtų iš karto apsėti iš naujo. Pirmiausia pašalinkite senų augalų liekanas, piktžoles ir šaknis. Jei ankstesnius augalus buvo pažeidusios ligos, jų liekanų geriau nepalikti lysvėje.
Dirvą lengvai supurenkite kauptuku ar sodo šakėmis. Vasarą jos nebūtina giliai perkasti, ypač jei žemė sausa, nes taip prarandama daugiau drėgmės.
Į lysvę galima įterpti gerai perpuvusio komposto. Jis papildys dirvą organinėmis medžiagomis ir padės jai ilgiau išlaikyti drėgmę. Su trąšomis nereikėtų persistengti, ypač auginant trumpą vegetacijos laiką turinčias lapines daržoves.
Jei dirva labai sausa, prieš sėją ją gerai sudrėkinkite. Sėti į visiškai sausą žemę neverta, nes viršutinis dirvos sluoksnis per vasaros karščius gali išdžiūti dar prieš sėkloms sudygstant.
Kaip laistyti vasarą pasėtas daržoves?
Viena didžiausių liepos sėjos problemų – greitai išdžiūstanti žemė. Kol sėklos sudygsta, dirvos paviršius turėtų išlikti tolygiai drėgnas. Jei sudygti pradėjusios sėklos perdžiūsta, dalis jų gali visai neišdygti.
Sėkite tokiame gylyje, koks rekomenduojamas konkrečiai daržovei. Per giliai pasėtos smulkios sėklos, pavyzdžiui, salotų, gali sudygti prasčiau.
Pasėję žemę lengvai prispauskite delnu ar lentele, kad sėklos geriau susiliestų su drėgna dirva. Laistykite švelnia srove arba laistytuvu su smulkiu sieteliu, kad vanduo neišplautų sėklų.
Geriausia laistyti anksti ryte. Jei diena itin karšta ir dirvos paviršius greitai išdžiūsta, gali prireikti papildomai palaistyti ir vakare.
Pasėtas lysves galima pridengti lengva balta agrotekstile. Ji padeda sumažinti drėgmės garavimą ir apsaugo dirvos paviršių nuo kaitrios saulės. Jei danga naudojama ir apsaugai nuo kenkėjų, ją galima palikti ilgiau, tačiau ji neturėtų prispausti augančių daigų.
Kaip apsaugoti jaunus daigus nuo kenkėjų?
Vasarą kenkėjų darže netrūksta, todėl ką tik sudygę augalai gali būti greitai pažeisti. Ridikėlius, gražgarstes, ropes, kopūstus ir kitus bastutinių šeimos augalus dažnai puola kryžmažiedės spragės.
Šie smulkūs šokinėjantys vabalai lapuose išgraužia daugybę mažų skylučių. Jauniems daigams stiprus pažeidimas gali būti ypač pavojingas.
Patikimiausias būdas apsaugoti jaunus augalus – iš karto po sėjos lysvę uždengti tankiu tinkleliu nuo vabzdžių arba tinkama agrotekstile. Kraštus reikia gerai prispausti prie žemės, kad kenkėjai nepatektų po danga.
Svarbu palaikyti ir pakankamą dirvos drėgmę. Sausu bei karštu oru spragės būna ypač aktyvios, o reguliariai laistomi augalai greičiau auga ir lengviau pakelia nedidelius pažeidimus.
Tankiai pasėtų augalų nereikėtų palikti nesuretintų. Per didelė drėgmė ir prastas oro judėjimas tarp lapų gali sudaryti palankias sąlygas ligoms. Daržoves laistykite prie žemės, o ne ant lapų, ypač vakare.
Kaip planuoti sėją, kad derlius būtų ilgesnis?
Greitai augančių daržovių nebūtina pasėti visų vienu metu. Krapus, salotas, gražgarstes ir ridikėlius galima sėti mažesniais kiekiais kas vieną ar dvi savaites.
Pavyzdžiui, dalį krapų ir salotų pasėkite liepos pradžioje, kitą dalį – mėnesio viduryje, o dar vieną nedidelį plotą – liepos pabaigoje. Taip visas derlius nesubręs vienu metu, o šviežių žalumynų turėsite ilgiau.
Planuojant antrąjį derlių svarbiausia įvertinti, kiek laiko konkrečiai daržovei reikia užaugti. Ant sėklų pakuotės ieškokite informacijos apie vegetacijos trukmę ir rekomenduojamą sėjos laiką.
Liepos mėnesį dar tikrai nevėlu papildyti daržą naujais augalais. Tinkamai pasirinkus daržoves, palaikant dirvos drėgmę ir apsaugojus jaunus daigus nuo kenkėjų, iš atsilaisvinusių lysvių galima sulaukti dar vieno derliaus iki pat rudens.
